Senelė ir vaikelis

Sodyboj stovi namelis,
Apaugęs samanom
Mažutis.
Jo vidury lėktuvėlis -
Popierinis skrajūnas.

Jis sklenda į viršų,
Pasiekęs lubas,
Krenta lovelėn,
Kur pasakas seka
Močiutė vaikeliui.

Šis verkti nedrįsta,
Bijo trukdyti
Trapiai kaip diena,
Trumpai kaip naktis
Legendai pramanytai.

Kaskart prasidėjus,
Greit pasibaigia -
Vaikeliui atradimas,
Senolei praradimas
Kartotas.

„Paveldėt nepritinka,
Noris gauti nedelsiant“ -
Vaikelis galvoja.
Močiutė sustabdo,
Dejuoja:

Lopšy jau burnoji
Viską turėjęs.
Greit pasibaigs
Milžino dienos,
Vaikeli.