Nakties lietus

Lietus- į langą, stogą, į medžius
mažom rankytėm beria tykią dainą.
Jis toks švelnus ir toks trapus
per palšą naktį eina, eina...
  tik-tak,  tik- tak, -
lyg mažų drugelių širdžių plakimas.

  Lietus lopšinę taško visą naktį.
  Jis užliuliuos visus, visus...
  Gesinki šviesą-nereikia jai degti.
  Girdi? - lyg Polonezas.
    Ištiesk rankas. Ant jų gyva rasa.
    Gali svajoti, džiaugtis, pasiguosti.
      Gali ir šiaip stovėti ir tylėti-
        jis išklausys tave, paguos.
          Lietus, lietus...
        Ir kaip jo nemylėti?