pavasaris...
jo rankos it daigeliai per žoleles
stiebiasi, kad mus apkabintų
rodos, tuoj tuoj įaugs
mūsų širdelių soduose
jei tik išgirstum jų tylų kuždesį...
sužydėtum!
jo išsiilgusios žydros akys
žvelgia iš ežero gilumos
dairosi po mūsų sielų kerteles
taip ramiai ir jaukiai,
kad žinotum kaip jos spindi...
atsimerktum!
pavasario džiaugsmo pripildytos upės
žaismingai tyvuliuoja vinguriuoja
skuba ir teka, kalnais ir kloniais,
atskrieja vieversėlio čiulbesiu
jei tik žinotum pas ką...
pakiltų nuotaika!
o miške palaimingai apgaubia žibučių žiedai...
ir kai pro besiskleidžiančius pumpurus
šypsosi tavo ir pavasario lūpos
jau nežinai ar tu pilnas pavasario
ar pavasaris pilnas tavęs...