Nykštukas prisimerkęs ilgai žiūrėjo į žvaigždę. Jis nusprendė, kad žvaigždė labai graži. Ji vienintelė spindėjo juodame vasarvidžio nakties danguje. Nykštukas atsidusęs užsigulė ant palangės. Pūstelėjęs vėjas atnešė nenusakomą, bet labai mielą kvapą, ir Nykštukas nusprendė, kad taip kvepia jo žvaigždė. Jis jai meiliai pamojavo.
Kitą rytą, vos pabudęs, Nykštukas stryktelėjo iš lovos ir puolė statyti raketą. Dirbti nebuvo lengva, tačiau jis turėjo patikimą brėžinį ir daug ryžto. Kai raketa buvo baigta, Nykštukas paslėpė ją spintoje ir ėmė laukti nakties.
Laikrodžio gegutei sukukavus dvyliktą kartą, Nykštukas atvėrė langą. Žvaigždė tebebuvo savo vietoje. Jis jai nusišypsojo ir gudriai pamerkė akį. Tada išsitraukė iš spintos raketą ir nusitempė ją į kiemą.
Paruošęs raketą skrydžiui, Nykštukas atsisveikino su savo nameliu. Tada užsiropštė į piloto kabiną ir paspaudė “start” mygtuką. Raketa šovė dangun. Pro apvalų raketos langelį drąsinančiai spindėjo Nykštuko žvaigždė.
Tik atsidūręs kosmose, Nykštukas sunerimo. Beskrisdamas jis pametė iš akių žvaigždę ir nebežinojo, kur ją rasti. Nykštukas susirūpinęs dairėsi pro raketos langelį, bet žvaigždės nematė. Tiesa, aplinkui mirgėjo daug, labai daug žvaigždžių, bet tos vienintelės nebuvo. O gal ji tiesiog nesiskyrė nuo kitų.
Nykštuko su raketa skraidė pirmyn ir atgal, kruopščiai naršydamas kosmosą, bet savo žvaigždės niekur nerado. Priartėjęs prie kurios nors, jis ją įdėmiai apžiūrėdavo, tačiau visos žvaigždės buvo vienodos ir panašios į tą vienintelę. Jos linksmai spindėjo, bet Nykštukui nepatiko.
Patikrinęs visas iki vienos žvaigždes, Nykštukas nusivylęs grįžo Žemėn.
Sustabdęs raketą, Nykštukas nusileido prie savo namelio. Jis nutempė raketą vidun ir vėl tvarkingai įkišo ją į spintą. Tada priėjęs atidarė langą. Juodame nakties danguje skaisčiai spindėjo išsvajotoji Nykštuko žvaigždė. Jis pagrūmojo jai kumšteliu, bet paskui atlaidžiai šyptelėjo. Žvaigždė nekaltai mirksėjo.
Nykštukas nusižiovavo ir, uždaręs langą, nuėjo savo lovelėn. Tą naktį jis vėl sapnavo žvaigždę.
pamokantis kūrinukas. bent jau aš priskirčiau prie šios kategorijos. trūksta tik sakinėlio, kaip Nykštukas susiprato, kad gražiausia žvaigždė iš toli. šiaip labai šiltas kūrinukas, toks mielas ir artimas...
mums irgi buvo miela ,kad pasakaite pasieke musu auseles:) na girdejau siokiu tokiu gandu apie sioki toki kluba:) gal daba dar daugiau imsi rasyti?:)))
liabai svelnu;) sesutei mazytei mazytei paskaiciau tai net ta kaip suprasdama klausesi iki pat pabaigos ,o paskui lyg ir jos maza sirdute butu pasiekes tas meilumas nusisypsojo..:) liabai grazu:)
Pradzioje primine daina " o svajokli, mano mielas svajokli, tai ne tavo, tai ne tavo zvaigzde...".. bet sita zvaigzde yra jo! :DD labai grazu.. :) vaikiskai miela ir silta.. :)
tataigi kad šiuolaikiniai kompiuterizacijos amžiaus vaikai "start" mygtuką ir jo funkcijas pažįsta taip pat gerai, kaip motinos krūties spenelį (ciprašou už palyginimą)...