Kodėl su pavasariu viskas pražysta,
Kodėl paskui dainą dainuoja visi,
Kodėl valgyt nori net tas, kuris miršta,
O tam, kuris gimsta, žmonės geri.
Kodėl kai išeina visam, - nesugrįžta,
Kodėl jeigu nori, tai nori norėt,
Kodėl net naktis savo spalvą pažįsta,
O tas, kuris kvepia, ir nori kvepėt.
Kodėl atsikėlęs nenori suklupti,
Suklupęs nenori daugiau atsikelt,
Kodėl net akmuo lašs po lašo pratrūksta,
O tas, kuris miršta, vis nori gyvent.
Kodėl net ir aš to paties visad klausiu,
Kodėl aš vis klausiu, kodėl ir kodėl,
Galbūt ir atsakymas yra tik vienas -
tai klausimas, jau mums girdėtas - Kodėl?
Kodėl iškart vaikiškai? gal iš vaikystės daug neatsakytų "kodėl" liko, tai ir lenda dabar viskas paviršiu . :D man patiko, kažkaip artima. Ir pačią tokios mintys užplūsta , ir taip paprastai , ne per gudriai išsakyta, malonu skaityt.