...ir nebelauksiu

Saujoj užmerkiau duris į medžių žydėjimą,
Sudėjau lūpas prieš pagoniškus dievus,
Maldas išdainavau ilgesio šnarėjime,
Ir nesiversiu patikėt, kad pavasaris dar bus.

Ir netgi dangui nusiplovusiam violetą,
Neberašysiu saulės išsiilgusių laiškų.
Ir neužsuksiu aš daugiau į pievų getą,
Žaliavimo išlaisvint neprašysiu spindulių.

Man nerupės tie vakarai, šilti, raudoni,
Tuomet blakstienas vilgysiu aš ašarom sūriom.
Vis prisiminsiu skaudžiai kaip pavasaris pakorė
Drugius plasdenančius širdy manoj.