Vien nežinia, tik nežinia

Vien nežinia, tik nežinia
Atbėgusi iš sudėtingo laiko,
Save įsupus migloje,
Gyvenimo taisyklių nesilaiko.
Į sumaištį iškeitusi namus,
Į nežinią pavertusi laukimą,
Aprengusi migla visus kelius,
Sutikus mus staiga šmaikštauti ima.
Vien nežinia, tik nežinia
Nuskausmina, kai viskas nebeaišku,
Kelionėj su vilties daina
Pasirenkame jos akcentą aiškų.
Su sopuliais iš praeities dienų
Išeiname į kelią susitikti
Ir jau be ypatingų skrupulų,
Be pastangų patikti ir įtikti.
Vien nežinia, tik nežinia,
Kas kartą kviečianti ir vėl tikėti,
Prarasdama, atrasdama,
Neleidžianti kely ilgai liūdėti...