apie voveres

sprogęs riešutėlis prajuokino voveraites.
kevalo gabalėlis tiesiai į grybą. į voverušką.
kad juokėsi, kad juokėsi jos.
iš tikro juokėsi visi. tik ne voveruška.
voveruška jau kitoje dimensijoje buvo.
čia turbūt likimo ironija dėl žodžių šaknų.
Gi juokinga.
voveruškos šeima jautė pagiežą. tai nebeskaidė.
o juk lapai rudenyje krenta. kasmet vis daugyn ir daugyn.
net Homo sapiens sapiens nebesusitvarkė.
Tiesiog lėta lapų lavina uždusino.
Visus. Tyras voveraičių juokas išnyko irgi.