Kaskartą pažvelgus į Tavas akis nematau nieko išskyrus savo kvailą atspindį. Ir kaskartą žvelgdama ten naiviai tikiuosi pamatyt kažką naujo, tačiau veltui. Kaskartą vis tikiuosi, jog pasakysi man kažką naujo, o ne „Aš Tave myliu“. Kaskartą, kai įžeidinėji mane viliuosi pajust kažką, bet ne abejingumą. Kaskartą kai pabundu rytą vis naiviai tikiuosi, jog naujai atėjusi diena man atneš džiaugsmo ir vilties gyventi, o ne žudyti (s). Kaskartą laukiu kito karto. Kaskartą...