Du draugai..

Jis vaikščiojo nakčia, apsnigtu ledu-
ieškojo šilumos, užuojautos menkos
Toks drebantis ir neramus
ėjo visų apleista gatve.
Jo pilkas draugas sekė paskui
tai Netekčių Šešėlis
del to jis niekad ir nebuvo vienas...

Danguj skendo begalės šviesų
du draugai atsigulė prie skardžio
miegoti jiedu nenorėjo-
visai ne tai jiems ir rūpėjo..

Šalta naktis sudrebino kūnus
Stiprus potvinis užtvindė akis
Kažkas klykė viduje
o šviesos visvien nebuvo..

Didžiausiu priešu tapo žingsnis
Staiga: klyksmas ir kritimas..
Jiedu užsimerkė ir ramiai užmigo..
Daugiau jų niekas nebematė
bet atleisti meldė...