Lietuvėlė

Ten gražu.

Vėjas lyg juoda marška apsisiautęs,
O miškai baltu patalu apsidengę-užmigę.
Norėčiau eiti miško gilumon,
Ten zylutės, ten upelis,
Ten Tėvynės dalelė.

Ak, kokia graži ta mūsų Lietuvėlė.
Kaip maža riekelė duonos, tarp visų
Skaniausių, geriausių patiekalų..
Na ir kas, kad Tu tokia maža..
Tu - kaip oras reikalinga, Lietuva, Lietuva.

Tėviškė, brangi, sena.
Lietuva, pasaka Tu tikra,
Atėjusi į mišką, jaučiuosi
Kaip saulės šalyje.

Teka upės, mirga gėlės,
Skraido paukščiai,
Zylės! Zylės!
Ajajai, kaip čia smagu..
Myliu, myliu, branginu!