Spindinčios mėlynos akys

Tyki aušra, vaiski mėlynė
vis ryškėja artinantis dienai
taip pat ir laimė
melsva...melsva...užvis melsviausia
balti palaimos debesys
per kraštus besiliejantis džiaugsmas.

Paskui saulėlydis
apgaubia mus švelniu rausvumu
ir mes paskęstame
aistringame purpuro spalvos atsisveikinime
žemiška siela ir kosminė siela
trykštančios grožiu.

kai ateina naktis
mažas mėnulis
linksmai kvatoja tamsoje.
aš irgi juokiausi ir galvojau:

Ten anapus pasaulio
tavo padangė
irgi sklidina
šio auksinio juoko.
Viliuosi, kad tu,
Spindinčios mėlynos akys,
matai ir girdi,
ir mus visus tris
jungia šis džiaugsmas:
kiekvienas mūsų - savo erdvėje
atskirai kartu
bet atstumas bereikšmis.

Aš užmiegu
o pasaulis
man šypsosi...