sugrįžimas

kažkas pagrobė mano mintis,
nuskynė kaip sausą šakelę
ir laužo saujoj po trupinį vis
ir barsto ant miško takelio

kažkas beržų išbarstė lapus
lyg žvynus auksinių žuvelių
taip noris surinkt juos visus,
sužerti į mažą skrynelę

kažkas paliko senus namus
įsidėjo širdin ir išėjo,
surado kitus – brangesnius
sugrįžęs per lietų ir vėją