Matematinis romanas

Baigiau pirmąjį šiais metais matematinį romaną. Pagrindinis veikėjas - x kvadratu. (vardas, pavardė). ---
Vakar dešimtą vakaro spoksojome į miesto lempų pašvaistes iš dviejų kilometrų atstumo, kur vidutiniškai kas dvidešimt penkias kablelis penkias sekundes prašvilpdavo po kelius urzgiančius apsimėnulėjusius vėjo šuorus. Mano šuo tamsoje paprastai išsilydydavo į kažkokį neaiškų kojų šliurpsėjimą. Gal šįkart jis nemaloniai jautėsi sniego akivaizdoje - abejingai spoksojo į keršą ledo paviršių. ---
Siužeto linijos stulbinančios. Nuvalkiota kvadratinės lygties klišė persiveja į Vijeto teoremą; kur suma nebūtinai reiškia romaną - ar trečiąjį narį.
Gal jam suskausta grafikus, kai šie staigiai sminga žemaitiškais kalneliais į -y ketvirtį – išdavikiškai slepiasi tarp violetinių lubinų juostų. ---
Miške yra vilkų.
Ne, ne todėl, kad ten būtų vilkų. Todėl, kad mano batai nauji – o aš su jais įmyniau į numirusiųjų malkų pelenus, atmiežtus trys su puse cm vinutėmis ant ledo.
Miške yra stirnų. ---
Trikampiai skaudžiai kerta – ypač <90 laipsnių kampais.