Kas turetų įvykti žmogaus gyvenime, kad vieną dieną jis atsibustų iš savo gilaus miego?
Daugiau blogybių ar gerybių, o gal abiejų po lygiai? Kuom geriau buti, blogiečiu ar geriečiu?..
O kuom tada lengviau?
Ar reikia gyventi įpatingai ir formuoti savo asmenybę, kurti savo - kaip žmogaus ateities palikimą?
Kam tai liks ir kam to reikia?..
... Kažkada ankstyvoje vaikystėje žiūrėdavau į suaugusius zmones, stebedavau kaip jie elgiasi ir kalba, kaip išeina i darbus ir pareina keistai pavargę. Tuo metu dar nepažinojau laiko, valandas man nustatydavo šviesa ir tamsa - keltis ar eiti miegoti. Kaip dabar būtų gera tai daryti! Gyventi be laikrodžio ir pastoviai veluoti į darbą arba iš vis nenueiti!
... Mano vaikystė prabego gana greitai ir kaip visų kitų vaikystės nerūpestingai. Turėjau ir daug slaptų vietų aplink musų namą ir sodybą. Nemokėdama skaityti ir rašyti buvau viską išnarsinėjusi aplinkui, žinojau slapčiausias ir idomiausias vietas. Vasaromis laiminga lakstydavau basomis kojomis po kiemą ar aplinkinius bulviąkasius bei daržus. Pamenu, vasaros ankstyvas rytas prasidėdavo dusliu kanistrų skambėjimu. Tai reikšdavo, kad senelis jau grįžta is laukų pamelžęs karves. Jam bevažiuojant dviraciu, kanistruose pliaukšėdavo šiltas putotas pienas, užmautas ant priekinio dviračio rato. Kiemo šunys džiaugsmingai skalindavo sutikdami savo šeimininką ir plėšdavosi nuo budų jį sutikti. Jiems visados kliūdavo lašelis to balto gerumo…
Mūsu sodas buvo gana didelis, tad tai buvo mano antri namai. Lazdyno medis buvo mano buveinė ir net trijų aukštų . Tai buvo mano pati geriausia vieta pasisėdėjimui aukštai medyje. Lazdynas turėjo paslaptingą priėjimą ir įlipimą iš medzio vidaus į viršų. Kai atvaziuodavo mano puseserė ar pusbrolis, šis lazdynas buvo vienas iš didžiausių jiems parodyti malonumų! Tyliai juokdavausi iš jų, kai jie nesėkmingai bandydavo pasiekti trečią aukstą! Tada išdidziai parodydavau kaip tai padaryti, kabarotis medzio šakomis aukštyn. Reikėdavo žinoti kuri medžio šaka saugi ir ar nenulinksta žemyn. Pusbrolis greitai pamokas išmokdavo, tačiau puseserė buvo šiek tiek sunkesnė ir todel mes ja turėdavome užtempti į kokį antrą aukštą...