Rašyk
Eilės (81122)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11343)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1232)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 64 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Ilgesingai lydėjom besileidžiančią saulę…
Stovėjom kopose, žvelgdami į tolį,
Koks nuostabus esi, pasauli…
Padovanok mums nuostabų  rytojų.

Padovanok mums šilumą ir grožį,
Nuplauk mus vasaros lietum…
Įsiklausyk kaip medžiai ošia,
Kaip vėjas kalba su dangum.

Mintis užlieja atsipalaidavimo banga…
O kūnai susilieja ant pakrantės smėlio,
Kai skaisčią šviesą keičia sutema,
Aistra išsivaduoja ir voljero.

Užvaldo ji net visagalį protą,
Akis aptemdo, galvą apsvaigina,
Apjuosia lyg viela spygliuota,
Ir iki paryčių kankina…

Tik brėkštant rytui tirpsta aistros pančiai,
Kai kūnus jau palieka paskutinės jėgos,
Tai kas tarp mūsų vyko visą naktį,
Išduos ant smėlio likę pėdos…

Prisiminimuose ilgai gyvuos,
Tas neapsakomai patirtas jausmas,
Ir kūnu šiurpuliai bėgios,
Sugrįžt vilios tas jūros šauksmas.
2008-01-24 00:02
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-25 11:29
Pasakorius
Nuostabus kartojasi jau pirmoje eilutėje. Trūksta žodžių? Pirmos dvi eilutės beviltiškai banalios, kitos dar pakenčiamos.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-24 19:45
Voljeras:))) kaip  gerai sugalvota.Jugi tai tiesa  ,kurios  nepastebim.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-24 09:00
popiežiaus duktė
"aistros pančiai" - šie žodžiai visai nesiderina, aistra man visada siejosi su afekto būsena. Kai pradžioje pradėjai kalbėti apie "nuostabų rytojų", tai man net baisu pasidarė, nes šie žodžiai daug kam turi labai neigiamą reikšmę.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą