Realybė

Kai noriu verkti, tu verki.
  Kai noriu kalbėti, tu tyli.
  Kai noriu pabėgti, tu sulaikai,
  Tad noriu tau padėkoti už tai.

  Kai naktį vėl pakeičia diena,
  Kai po šalčio grįžta šiluma,
  Kai metai po metų vėl eina ratu,
  Aš noriu paklausti, o kaip gi tu?

  Kai tavo svajonės skrenda toli,
  O žvaigždės šviečia iš arti,
  Kai, rodos, pildosi visi sapnai,
  Aš tik galiu tau padėkoti už tai...

  Kai meilė pasibaigia taip staiga,
  Kai baimė tyko visai šalia,
  Kai noriu šalia savęs pajausti tave
  Ir žinoti, kad visada mes būsim drauge...