Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 27 (5)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







29

        Prisiminiau neseniai žiūrėtą vieną seną V. Šukšino filmą „Keisti žmonės“, ten paskutinėje novelėje yra tokia scena, kaip susireikšminęs sau ir pasauliui už lango kolchozo pirmininkas įsivaizduoja savo paties laidotuves kaip stebėtojas. Pamatęs (įsivaizduodamas), kad iš viso kolūkio jo gailisi ir rauda tik žmona, jis kreipiasi į kolūkiečius:
        Tai nunešite ir užkasite... ir viskas nėr žmogaus.
        Šiandieninei seimūnai turėtų pažiūrėti po rinkimų ir prieš rinkimus šitą draminę sceną, girdėdami maždaug taip:
        Nueisite ir prabalsuosite, ir nėr žmogaus Seime... o kokio būta...
        Kaip ir nebūta.
        Kažko šiandien labai politizuota mintis po galvą sukiojasi, matyt kaltas bus interesantas kuris čia atėjęs išdėjo visą politinę sistemą ir naujos nepasiūlęs išėjo, palikdamas mane vienišam žiūrėjimui per langą.
        Čia dar herpesas į lūpą įsiveisė, ir už ką Viešpatie, baudi savo tokį mažą tarną tokiu niekingu virusėliu, didesnius laikai didesniam viršininkui, ar kaip?
        Bet prašyk neprašęs, juk dabar ne bibliniai laikai, kai patriarchai bendravo tiesiogiai ir „tujinosi“ su Viešpačiu, žinojo jo planus.
        Dabar ir „jusintis“ gali, nes čia nešventos vietos, kuriose Dievas turi įsirengęs pasiklausymo įrangas... Dabar apie Dievą istorikai gali sau leisti kalbėti ar rašyti maždaug taip:
        „O dabar štai Viešpats, visiems gerai žinomas ir net įėjęs į istoriją, kaip nedorų miestų naikintojas... “, na taip tarsi kaip apie kokį nors ekstremistų kovotoją ir nieko.
        Žinant kokiu tempu dirba ten ta kanceliarija danguje, tai dabar paprašęs sulauksi to kad tavo palikuonys ketvirtoj ar septintoj kartoj nesirgs herpesu, juk mano proprotėvei nesugalvojo to paprašyti, ir ko gero net nežinojo to viruso pavadinimo.
        Nepadeda.
        Bet paguodžia, jautiesi padaręs gerą darbą į ateitį, be to paguoda yra pirmi vaistai nuo visų ligų ir negandų.
        Ar ne todėl Boetijus kalėjime laukdamas mirties bausmės įvykdymo parašė „Filosofijos paguodą“, knygą, kurią turėtų skaityti visi kaliniai, nes nelaisvė, taigi yra metas, kada gali atsidėti savirefleksijai, pasaulio apmąstymui.
        Galvoju kad ir O. Vaildas tik kalėjime galėjo parašyti „De profundis“ iš savo gilumos.
        Argi anarchizmo tėvas Jakuninas, neparašė savo beprotiškai storos atgailos ir pasiteisinimo, kai sėdo į Petropavlovsko tvirtovę. Knygos carui, kuri turėtų jam padovanoti amnestiją.
        Rašė kalėjime ir vieno buvusio mūsų nac. dienraščio redaktorius, rašė buvęs diplomatas, rašė ir poetas A. Rudokas, kuris niekaip nesusiskaičiuoja savo vaikų ir mokesčių už juos vengia mokėti. Kalėjime turbūt subrandino ir savo opusą „Pornomūza“, kurioje porno daugiau negu mūzos, nes ir iš pavadinimo gali suprasti, nors įgaidinimo „ceremonija“ aprašyta žinovo kalba.
        Taigi kalėjime reikia rašyti, nes rašymas yra laikas.

30

        Nelaisvė juk irgi yra savotiškas kalėjimas, jeigu tu, negali rinktis, ir privalai eiti į darbą ergo esi nelaisvas, gali tapatintis su tais kurie rašė kalėjime.
        Bet kas baisiausia yra savo padėties suvokime, kad nelaisvas esi savo noru, visai kaip genialiam M. Formano filme „Skrydis virš gegutės lizdo“, kur paaiškėja, kad durnyne sėdintys žmonės yra patys čia savo noru ir jiems nereikia jokios laisvės.
        Mes renkamės nelaisvę darbe, nes „reikia kažkaip gyventi“, bet kaip gyvena ir išgyvena niekur nedirbantys žmonės. Pas mus juos vadina bomžais.
        Pamenat „Naujojo tilto meilužius“, pačią pradžią filmo, tas scenas autobuse, kur benamiai tarsi valkataujantys šunys surenkami mieste ir vežami į nakvynės namus. Ir visai kiti personažai ant remontui uždaryto Naujojo tilto. Personažai ir jų likimai kiti.
        O jeigu taip spjauni sau į kapitalizmo primestą savanorišką vergavimą darbui ir vartojimo primetamus gyvenimo standartus, madas, sėkmės formules ir pradedi gyventi sau?
        Juk iš tikrųjų tai kiek žmogus gyveni sau? Išminusuok iš paros laiko darbo valandas, po to miego, po to visus privalomus žmogaus kaip visuomeninio padaro reikalaujančius atributus ir pamatysi, kad sau taigi nieko nelieka. Supranti, kad iš tiesų gyveni kažkam, kažkokiam daiktui, prekei, darbui, kažkokioms veikloms, o sau asmeniškai lieka tik tas momentas kai lovoje atsigulęs ruošiesi užmigti.
        Taip kaip, Getės nemariosios poemos herojus Faustas, galėjo nesušukti:
        Sustok akimirka žavinga...
        Sustok.
   
PABAIGA
2008-01-21 09:13
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 9 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-21 20:53
kondensofkė
i like you so bad it hurts
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-21 11:29
haris
ši dalis buvo įdomiausia. daugiausiai minčių išsakėte. ar nebijote papulti į sūkūry, kai imsite taip sakant "užtempinėti ant savo kurpaliaus"? pavojinga, esu pats papuolęs į tokį vodoworotą
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą