Tą dieną galima pakeisti - atmintimi,
kaip šaknimis, sakau, akmens pridengtos rievės,
- Palieski jas delnais ir kalba… Ta vienumoje
rymanti klaida, sutikusi žvilgsniu – lydės…
Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
Naktis, tamsa alsuojanti, - žodžius nežadinki,
jie medžiais lyg blakstienomis prie pylimų šlamės,
ir laikinumo apleisti atabraduos draustinių,
- Ieškos prasmės? Ji kaip šviesa vitražuose… Skubi?
Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
Ak, dominante abejonių, atsakymai
Olimpo metraščiuos netilptų. Neklausk, - kodėl?
Pro šal? Toli? Ir minto tako slėnyje nėra,
o gaila, atminties laukymė nebyli…
Prašau, pabūki šiandien dar su manimi.
Labai dėkoju, tikrai faina, linksmai nusiteikę esate. Ir man šviesu. Jei galima į eilėraščio žodžius atsakyti, tai - skaitytas buvo ir kelios minutės tam liko skirtos. O visa kitą verta racionaliai išeikvoti, juokauju.