Kur grot išmokai? 2 dalis apie lietuvišką roką....geriausia lietuviška daina „Mes dar susitiksim“

paskambinau Gražvydui. Zanuda klička.

-Ar tais laikais iš roko muzikantų tyčiodavotės?
-Kodėl?
-Nu, jūs tai jazzą grojot, tipo geresnį muzoną.
-Ateik į klubą, papasakosiu.

Bliamba buvau visai pamiršęs, juk Europoje šiandien sabantujus.  O gal ir nieko.

-O kas groja?
-Aš, Jofiukas, Tomas Razmus...
-Zaja...

nuvariau iš tikro. Barmenui pasakiau kur bus parašyta viskas. Ir paaiškinau, kad neieškotų kur eilėraščiai, bliamba. o kur esė.
Jis turi pavydėtinai gerą skonį. Davė įsirašyti iš savo kolekcijos Pee Wee Craytoną. ten yra labai geras gabalas 'When I'm Wrong'. Tipo kai aš neteisus/blogas... o aš toks visada...

Bamblys

Nu Zanuda, kai grįžo iš savo Čikagos, labai įgavo pasitikėjimo, nors keikia tą Ameriką. Surenka dabar visuomet geras chebras. ir gerai smagiai groja jazzą. Nufotkinau jį susiraukusį tokį. Ir saksofonistą, prie kurio kojų koks trijų metų bamblys stovėjo užsikimšęs ausis. Chebra atvažiavo pasiklausyti iš Alytaus, Panevėžio. Nu to plungiškio Razmaus giminės. Gal eis Vyšnios pėdoms, gerai pučia saksą. Grabštas visada geriausius pasigrobia į savo Kauno bigbendą, kuris per Dolskio paminklo atidarymą rokenrolus pjaustė. gaila Dalka išėjo, būtume pašokę. Bet negalima, Seimo narė. Oi, prisijuokausiu.

Netūtuoti bliamba!

Jie pagrojo Ellingtono kūrinį „take the A trane“. Per pertrauką pasakiau saksistui:

-Tik netūtuok per „Take the A trane“, čia ne tas traukinys, čia New Yorko metro A linijos traukinys. Jis tik dunda kaip pragaro atominė bomba.
Zanuda įmontavo:
-Jo, ten visi pašėlę.
Norėjau pridurti:
-ir nemiegaliai.
Klube buvo daug fainų moterų. Nei vienos ispanės.

Ar Bostone daug žydų?

Jie užvarė „Some day my prince will come“ - „vieną dieną ateis mano princas“. Geras gabalas, koks humoristas davė pavadinimą, o tema romantiška. Joffė pavarė gerą breką, vos nenugriovė būgnų sastato.
-Kur išmokai groti?
-?

Mušdamas būgnus dar nebajeruoja. Nu nieko, gyvenimas privers.
-Arvydai, tu Bostone mokeisi, o Gražvydas tik Čikagoj.
Dar norėjau  paklausti ar daug Bostone žydų, bet Joffiukui tokio stiliaus bajeriai nypatynka.

kurviškas saldus bugiukas

Nu vos susilaikiau. Tada pasistengiau iš visų jėgų susitvardyti. Pradėjau įsivaizduoti kokį filmą susukčiau apie „Europos“ džiazo klubą. Nufilminčiau kaip padavėjas atneša Shardone vyno, moteris dėkoja, tada vyras pakelia akis į lubas. O Gražvydas groja paharonkę. Arba devinta Bethoveno simfoniją. ir po to vėl pereina prie bugivugio tokio kurviško.

„Jo“, galvoju, „Gal nenukokošins, tai dar padarysiu filmą... bet gal paimsiu gralinti Kessą, jis paharonkę pagrojo, kai prašiau. Tokiam geram svinge, pavarė paharonkę ir vėl perėjo prie smagaus džiazo. Nu kaip gyvenime visai praxujarino. Oi keikiuosi.

Nuėjau pas Žilviną prie baro.
-Klausyk, susimetam po du su puse lito, gal Gražvis paharonkę pagros?
-Ne, geriau „Te visad šviečia saulė“.

Grįžo parūkiusi Aurina.
-Labai daug praradai, pionierių maršą pavarė Januškevičius. barmenas davė 10 litų.
Ji nežinojo to gabalo. Padainavau studentei biškį:
Te visad šviečia saulė
Ir dangus būna giedras
te visad šypsos mamos
te visad būnu aš

Atrodo patiko Lenino anūkų hitas. Ir sūris ir alyvuogės. Ir Žilvino vinčensas.
Joffė papasakojo per pertrauką kad jis išgirdo „The Beatles“ įrašus pas kažkokį storuliuką, kai jam buvo 13 metų. Ir susižavėjo Ringo Staru. Pradėjo mušti būgnus. Pufikus daužė ir spardė į grindis, o kaimynai nieko, nes namas buvo stalinietiškas.


dazzed and conffused


Joffės tėvas leido bitlų klausytis ir nesakė, kad čia tipo nepaprastai bloga/liaudiškai-xujowa/ muzika. O tėvas buvo garsus visam mieste kaip griežtas inpektorius šūlutės. Nu visi sprogdavo iš juoko- sūnus „Led Zeppelin“ Dazzed and CONFFUSED šutina, o tėvukas apsimetes labai rimtu košia per dantis ir  triulina apie komunizmo pergalę prieš supuvusį kapitalizmą

Nu ir Arvydas Joffė tada pradėjo mokykloje draugų ieškoti, nes Salomeikėje jau buvo „Bildukai“, kuriuose net Vytautas Petrušonis dainavo. O per pamokas girdėdavosi kaip salėje repetuoja broliai Mikšiukai. „Saulės vaikai“.
Nu įsivaizduokit jums kokia seksova lietuvių kalbos mokytoja apie Žemaitę su Petru Kurmeliu smegenis pudrina, o čia girdisi, kaip Valdas Mikša staugia:
„Pamilau aš pirmą kartą
Ir atrodo amžinai
Pamilau nors nereikėjo
Mano meile netikėjai.
Taves prašau
Būkim kartu!

panos be kelnaičių

Algis Mikša mušė būgnus ir sukūrė žodžius šitam bitlų gabalui „Don't Let Me Down“. Tai per šokius pavilione, Ažuolyne, šimtai eidavo iš proto ir klykdavo:
„Taves prašau... „
jei bohu, atsimenu. O kai kurios panos į šokius ateidavo be kelnaičių po sijonėliu trumpu... Juk ten buvo veidrodinės grindys. O mini mada bujojo... specialiai kai kurios taip darė. Toks pontas. Tai nereiškė, kad būtinai pasirašys, tarp kitko tik erzino. nu kitos ir duodavo.

Tai va tie Mikšiukai ir „The Rolling Stones“ šmotus sugebėdavo atlikti, taip kad Jofiukas jais be galo žavėjosi.
- O tai kur jie dabar?
-Nežinau.
Zigmas pasakė lyg tarp kitko. A, atrodo rizikingesniu darbu užsiima.

Tai tas Algis labai kietas buvo, pasirodo. Arvydas sako, kad jis pirmas Lietuvoje pradėjo taip rokiškai sinkopuoti mušdamas būgnus, iki jo visi buvo tokie bišky mėmės, apsnūdę. Ir iš vis tas Algis Mikšiukas mėgo išsidirbinėti, kai eidavo per raudoną šviesoforą susimesdavo į kuprą, atseit invalidas per gatvę xujarina. kad mentai nesikabintų.

Turėjo žmogus sveiko humoro

bet tais laikais tai juos visi žinojo, jie buvo Kauno žvaigždės, Pavilione grojo, su vengrišku aparatu Beag.
NU, Joffė po to dar mušė būgnus su kita garsia Kauno grupe „Nuogi ant slenksčio“, tai jie pavarydavo ir „raiders on the Storm“ Morrisono Jimo ir Janis Joplin bliuzų. Algis Rimaitis „Anti maldą“ dainuodavo. Tokį lietuviško roko kūrinuką. Joffė sako, kad levas buvo gabalas. Ko gero.

Nuogi ant slenksčio ir ateizmas. Nukrypimas trumpas, sorry folks!


Nu bet iš tikro tai didžiausią evangelizacijos darbą atliko tokios mokytojos, kaip mūsų. Ji sakydavo tiesiai, konkrečiai:
-Vaikai, Gagarinas buvo kosmose ir matė. Dievo nėra!
NU vaikiškas protas tuomet suregzdavo - kažkas čia ne taip. Jei taip stengiasi, tai gal yra? Ir kodėl tie rusai visur tokie geri?
-Tėte, tai ar rusai geri, ar vokiečiai?
Ir tėvas bijodavo ką nors sakyti. Nes vaikas gi nueis į mokyklą ir pasakys:
-O mano tėtis sakė, kad rusai blogi.

Ir tada tėvas suraukdavo kaktą ir sakydavo:
-Rusai geri, o vokiečiai blogi.
Tada galvodavau, a, tai ko gero „rusai blogi“, jei taip sako. Juk vaikiškas protas labai primityvus. Visi arba blogi arba geri. Ir be to prie ko čia rusai ar anglai. Oi Anglai.

anglai ar Anglai ar Lietuviai

Žodžiu ir Joffė ir Gražvydas teigia, kad visų laikų geriausi lietuviško roko atstovai buvo broliai Švabai, kurie kiauliškai negrįžta iš Čikagos ir dirba ten neįdomų darbą.

O galėtų čia „The Rolling Stones“ hitą „Satisfaction“ groti, nes puikiai jiems gaudavosi. Eimis Švabas yra sakęs, kad už Satisfaction „Orbitoje“ jie imdavo 25 rublius - ketvirtadalį tuometinio atlyginimo. Už vieną dainą. Nu bet jie grodavo keturiese-penkiese.
Arvydas Joffė sako, kad „Gintarėliai“ buvo mūsų bitlai, visi juos dievino. Gražvydas, kaip profesionalas prisiekia:
-Jie buvo visa galva aukščiau už visus kitus. Grojo kaip iš gaidų. Ir neblogiai už tuos anglus. Už kai kuriuos net geriau.

she loves you, thats fucken true

Nuimdavo bitlų ir kitus firminius gabalus nuo magnetofono, taip sakant iš klausos atkartodavo... gaidų tada neįmanoma buvo gauti.
Nu yra legenda, kad „Kertkų“ repeticijos metu, kai tie išėjo parūkyti, leido jauniems muzikos mokyklos mokinukams pasibandyti. Koridoriuje išgirdo, kad magas „The Beatles“ dainas groja, atėjo, o ten „Gintarėliai“ šutina „She loves you“

Filmavau kažkada Viktorą Rudžianską, tai jis labai protingai papasakojo, kad „Gintarėlius“ reikia gerbti už tokį rokinį gabalą tipo protesto slaptą dainą:

Tu užmerk akis
užsikimšk ausis
girdisi vis vien
žemės gaudesys
girdisi žmonių
mylimi balsai... kažkas tokio

kažkurio gero poeto, gal Baltakio tekstas. Nu aš užsivedžiau, paskambinau naktį Virgiui Švabui į Čikagą. Tai jis nieko gero nepapasakojo, nei kaip jie ten kūrė tas dainas, nei kaip koncertuodavo... prakalbėjau kokią pusę tūkstančio... o filmo taip ir neužbaigiau, nes reikės dar mokėti, kad jį rodytų, tai kokia prasmė daryti...

geriau aprašyti. VYtautas Kernagis man pasakė, kad nežino apie“Gintarėlius“. Gal irgi pavydėjo. Truputėlį tai tikrai. O „Gintarėlių“ toks šmotas yra dieviškas:

Mes dar susitiksim
Taip mėnuo man sako
Neveltui jis lieja
Sidabrą ant tako!!!

nusibodo rašyti. palindau po dušu. užsidėjau šortus ir majkę „Eating. Fucking“. pavaidinsim vasarą. Parašiau Luanai sms „grizau vienas“. juk papjaus iš pavydo, nors ilgisi kito vyriškio. ot tos moterys. bet šiaip labai gera, gaila telefu su amerika prakalbėjau tiek litų, galėjau jai dar vieną paltą nupirkti. arba jos dukrai. ar dukrytei.

-Aurina, pagimdyk man vaikiuką.
Taip pasakiau jazzo klube, bet ji nesutriko:
-Dar anskti
-Tu rūkai, tai jo galvytė bus maža, lengvai gimdysi.
Visvien nereagavo.
Tada bisky pagalvojau, kad norėčiau vaikų su visom moterim, bet labjausiai su tokia istorike iš Mičigano. jei abu labai nori vaikų, tai tokie vaikai gali Lietuvą išgelbėti.

Love child, baby... relax

Mūsu muzikos mokytojas buvo labai žingeidus. Tai kai išgirdau Emersono atliekamą Musorgskį, „Parodos paveikslėlius“ ir pasakiau savo kaimynui, būgnininkui Midaugui Markauskui:
-Minda, nunešam paklausyti muzikoriui, juk apsišiks, kai išgirs kaip Emersonas xujarina roką iš tos klasikos padaręs...
NU nunešėm.
-Mokytojau, čia biškį paklausykit
-Nu, kas čia, jūsų rokai visokie
-Ne, ne, čia simfoninė muzika
-A, Musorgskis...

Baba jaga

Kai išgirdo rokišką perdirbimą susiraukė, bet po to ysikirto, kad čia visai kietai.
Pradėjo mus labai gerbti, nors nemėgo vis vien roko muzikos. Gal tiesiog žmogui jau pasikarti norėjosi, o mes jį atsitiktinai prablaškėme. Vot

„kepurinė“

Žodžiu tuomet taip gan kietu roko stiliumi atliekama klasika buvo šokas daug kam. Arba rokeriai kokį „kaimo jurgelį“, ar supistą „Kepurinę“ atlikdavo su intrapais iš heavy metal tipo „Emigrant song“.

Nu čia buvo iš serijos kad ir komjaunimo lyderiai nepyktų ir kad panoms patiktų. juk panos tada roko muziką labiau mėgo negu popsą. tuo gal hipių karta buvo pranašesnė už kitas. nes roko muzika kokiam dešimtmečiui buvo nurungusi visus popsus nafik.

nafik popsiuką

nu šiek tiek tas popsas dar spardėsi, bet roko muzika valdė mūsų širdis ir protus tvirtai. net pavyzdžiui panelės tokios iš siuvyklų eidavo į indiškus filmus, bet šokiuose kaifavo nuo „Vaizbūnų“
atliekamų Black Sabbath paranoidų. Saldžiausia muzika buvo „The Eagles“, o juk tai - klasikinis rokas. Kaip sakydavo amerikos balso radijo diktorius:

A teper grupa umerenovo roka eagles.
O dabar saikingo roko grupė 'the eagles'

Jofiukas dar papasakojo apie Aidą Zabotkaitę, nes su ja galėjo groti „Deep Purple“ kūrinius. Gražvydas Januškevičius atsakė:

-Jo, žmona grįžta, o dukra atrodo ne.
-Nu, gerai, kad nepraradai vietos bigbende. Aš tai viską paradau. i to nieko.
- nu ka nieko, ka nieko?
-A zochn vei!