Grūto parke skulptūros sugrūstos
rasa ašarojančios ištremtos rūsčios
neapykanta jau tik nostalgija
juoda bronza iš aikščių į kapą
vandenų apsupty gedi Kryžkalnė
jos delne rodos virpa šakelė
akys sako - man svetimas miškas
o kariai atvežti nebe tankais bet traktoriais
jie dar kartą palaidoti žiūri
į tironus ir jų teoretikus
bronzos rankose bronzinis ginklas
bronzos parakas bronzinės gilzės
saulės bronzinės bronzinis žvilgsnis
baigia odą nubrozdinti... einam jau... tvinksi
ant viršugalvio liepos zenitas
...