mano pasaulis.

Mano galva - tai krautuvė, kurioje yra daugybė lentynų, dėžučių, stalčių. Jose gyvena mano mintys. Kartais užeina koks prašalaitis, pamato ką nors gražaus ar įdomaus, išlaisvina ir pasiima sau. Tačiau dažniausiai savininkas, tai yra aš, esu visiškai vienas su savo mintimi. Rūšiuoju jas, dėlioju į lentynas, pasenusias išmetu lauk, priimu naujas siuntas, iškraunu ir susipažįstu, jei patinka - pasilieku. Aš esu šeimininkas ir darau su savo mintimis ką noriu. Bent jau man taip atrodo.
Dažniausiai aš ramiai sėdžiu už prekystalio savo medinėje kėdėje. Man patinka sėdėti ir nieko nedaryti. Tiesa, kartais pasirodo siaubūnas, atūžia lyg uraganas, viską išvarto, sujaukia, išmėto daiktus ir palieka visišką betvarkę. Jis vadinas jausmas. Jų irgi būna įvairių. Teigiamų ir neigiamų. Su džiaugsmu, pasitenkinimu, maloniu nuovargiu ir euforija aš draugauju ir jie yra laukiami svečiai mano krautuvėlėje ir aš nepykstu, kai jie sukelia audrą. Tačiau liūdesys, neviltis, baimė ir vienišumas, nors ir ramūs kaip štilis, atneša skausmo. Taigi, kai jausmai išgaruoja, aš žiūriu, ką jie man paliko galvoje. Klaidingai apskaičiuoju žalą arba įvertinu naudą. Taip ir sukasi viskas ratu mano krautuvėje.