Nekalk, brolau, karsto

Nekalk, brolau, karsto, dar noriu gyventi,
Nors kryžius užkrautas ant mano pečių.
Aš noriu žinoti, ką reiškia pasenti,
Per dukros vestuves taurelę iškelti.

Nekart dar sulauksiu viltingo rytojaus,
Nors tunelio gale ir šviečia traukinys.
Norėčiau pradėti žaidimą iš naujo,
Bet kartą užgimus nėr kelio atgal.

Dar noriu gaut rožių, ne chrizantemų,
Žvakes degt virš židinio, ne sau virš galvos.
Nekalk, brolau, karsto, dar noriu gyventi,
Išeisiu tada, kai likimas palieps.