balkone prie akacijos

(laukiau tavęs)

Dorote,

dabar mes būsim
su stogu ir langinėm

suradau mums
smaragdo miestą

pabūsiu už burtininką
dulkinsim vienas kitą
dainuodami
gražiausias pasaulio
dainas

rytais
atneši man lovą į
pusryčius
minkštai virtą bučinį
litrą kavos
cigaretę

aš išeisiu
parnešti duonos

kad vienumoje
nuogom krūtim
pagaliau nutapytum
žmogaus kurio nepažįsti
portretą

kad galėtum
rašyti eilėraštį
apie tai
kaip Mary Jane verda
matę

Dorote,

aš išeinu
kad grįžčiau
delnais pilnais
aukso dulkių

ir tavo krūtys
gazelės
pašautos kentauro
kaip mat užsitrauktų
geltonom plytom


tada prisigertume
vandens virtusio vynu
būčiau tau vienintelis vyras
su pačia ilgiausia autostrada
per visą svietą
per visus tavo vidurius

sakytum-noriu į afriką
sakyčiau-ten moterys negražios
sakytum-ten vyrų autostrados ilgiausios
sakyčiau-eik po velnių

tada mes plaktume vienas kitą
savo lūpomis
tada tu būtum joga
pėdomis šoktum kadrilį
dygsniuota mano nugara

o Dorote,

mūsų kojos
lotoso poza
mes ir vėl
šlapinamės
vienas prieš kitą

tu esi vilkė motina
aš būrio vadas
kadetas iš leningrado

mūsų šauksmas



plieninis


-


o dabar

ruduo
vaikštai visa išsitepliojus šermukšniais
tavo sapnuose nebelyja

sakai-aš noriu į afriką
sakau-neišeik dar
sakai-eik pas savo Dorotę
sakau-tu nieko nesupranti

sakai kad pavargai
o aš mat ištisas dienas rymau
balkone prie akacijos

tada tris kartus
sulieti kulnus

ir


man lieka tik tavo krūtys
sunokusios midaus statinės
gazelės
kaip dvi pasaulio lobių skrynios

pasikabinsiu ant sienos
kaip radinį


nes išeini
kad grįžtum