Negaliu be vasaros...

Jis prašo
neišeiti į rugsėjį
žaidžiu su rūko garbanom puriom
ir kai pirštus panardinu į pūką
jis žiūri į mane akim žaliom
suabejoju – gal pabūti
jau greitai pasišiauš laukai
ražienų adatėlėmis aštriom
man kojas subadys
juk aš basa nebeišeisiu
jis žino ir todėl
saulėlydžio rasa saldžia
mane nugirdo.