Paklydę aitvarai

Atmerk akis! Tai horizontas.
Už jo paklydę aitvarai turtus žeria ne tau,
Nors laisvę suteikei tiems palaidūnams.
Ech, nedėkingieji, Tėvynės nebranginat,
Lekiat bet kur, kad tik šiltesnis vėjas pūstų.
Jūs reikalingi čia, ne už okeano nusibastę,
Namai juk skursta, o jūs vis penit svetimus vaikus.
Jiems ir savų žaislų lyg soties, importas tampa problema.
Ko gi ten ieškot, draugus senus pamiršę?
Juk laimės neparsiskraidinsi ant kūpros,
Ją surast sunku - geri dalykai geba slėptis.
Bet tik tark žodį - pati ateis ir susiras tave, jei būsi vertas.