Midnight blues

ar bijai numirti
vakaro tyloj?
Tylus klausimas tavo akyse
žiūri į veidrodį...
vienas kosčioju į saują
ir bijau užmigti nes
vėl susapnuosiu
TAVE
tu juoksies ir bučiuosi mane...
ne
tai tik sapnas
svajonė
viltis.
miršta
(nors ir paskutinė).
Bijau užmerkti akis
nes ir vėl
matysiu
TAVE
su juo
laimingą.
Ar tai likimas?
(sako, jis negailestingas)
Taip.
Man. Ir vėl.
Skauda?
ar jau ne?
mirtis pradeda atrodyti
kaip miela senutė,
kviečianti paragauti
šiltų miltinių blynų
ir
pamatyti
(beprotybę?)
jos lėlių kolekciją.
Lėlės nekalba.
Bet mirksi.
Didelėm ir negyvom
akim.
Tarakonai,
bėgantys per stalą.
Mečiau rūkyti -
argi tai į gerą?
draugystė
dusina
norėčiau
parūkyti
ir užmigti
(amžiams?)
sapnuoti
vėl
TAVE
nežinant, kad tai - sapnas.
Iliuzija
saldi.
Tądien aš buvau apsvaigęs
o tu tarei
prabuski -
mūsų tiesės lygiagrečios
šamotinė plyta
tikriausiai ji
šilta
kai kraujas teka
pulsuodamas mintim
paskęsti
savo
šypsenoje
O KAS BELIEKA?
kaukėtam vaikščioti į miestą.
Šypsotis vaikui
ir tuščią veidą
slėpti nuo visų

nežvelk
po mano kauke
tau nepatiks, ką tu matai.
Leiski man supūti
tyliai
iš vidaus.
Neverski
manęs
imti
skutimosi peiliuką ir gąsdinti audros.
matai - man gera
daužyti butelius į sieną.
norėčiau
grįžti
į
(jamaiką?????)
tą sapną.
kurį aš vakar sapnavau...