jau antri metai vėjas
pro nekamšytus langus pučia
bijau prisiliest, kad namai
nesugriūtų
susisuka peiliais laiškai užklijuoti
ir taikosi pjauti tą gyslą
nesiseka, gal ir
gerai
delnai išvagoti kaip riešuto lukštas
už lango užšalusi upė
ir laikas prie sienos
prišalęs
nei rytas nei vakaras
kelnės jau smukčioja
rankos padėtos
ant stalo
akys
šešėlis išlydintis svečią