naktis

prisimerkęs žiūriu į saulę
kuri leidžiasi tavo delnuos
tu priglausi ją tyliai
be skausmo
savo juoduos pataluos

nebeliks spindulių
nebeliks žmonių
pagalvosiu gal ir aš
prisiglausiu po juodu

ar tavo širdis juoda?
paimk ir manąją...
ei, juk ji vieniša
pasimk ir ją