aš nesu ji

Paleistuvės kūną supynusi virvėmis godžiai tu rankom lieti,
Nugirdytas vynu kraujas ir meilės aistra vulgari.
Apnuogintas kūnas, mėnuo- pilnatis.
Šiąnakt glamonėja kurtizanės odą ji ir jis.
Kasdieną ji vilki trumpiausią sijoną
ir viską, pro ką šviečia krūtinė graži.
Ji vergė, valdovė, tarnaitė, žmona-
šiąnakt juk ji tavo ir bus kuo tu nori..
Juk tai prekė! Kodėl ją perki?... net ne ją,
tik jos kūną, nepriekaištingą vaidybą.
Kekšė... užbūrė visus. Ją gatve plaukiant nužvelgia
ir vyrai, ir moterys, jos trokšta...
Žvilgsniu ir tave ji sugundė: plaukai juodi
it smala, juodvarnių plunksnom padabinti.
Tik akių žalumos ištvirkus trauka...
Kasnakt ši aikštinga dama gracingai žengia
senamiesčio gatvėm... pasirenka jį ar ją
Ir atsiduoda kiekvienam tam, kad nesijaustų išnykusi ir vieniša...
Tai jai apmokamas žaidimas, keista pramoga
ir už tai dar ji vyno nemokamo gauna.
Ji sugundo ir kaskart vis kita vieta, vis kitas balsas ryte,
Tokia ji- suvilioja, mylisi ir visad palieka staiga...