MANA ŽIEMGALA

Pastaba. Eilėraštis parašytas žiemgalių (Šiaurės Lietuvos) tarme

Kokias žvaigždes danguj žib!
Kad net širdį spaudž…
Antai aitvars!- žėk – tik žybt!
Lyg bitute audž.

Ar tai buva, ar sapnavas
Krašts man palei žemes galą…
Jau pabudau, kaip čia gavas,
Kad man širdis taip apsąla…

Platone kur tek, kur Mūša,
Švėte, Dabikine, Venta…
Viestarts vede ten į mūšį
Žiemgalius – už žemę šventą.

Jau tų žmonių nebelika
Kur gyvena, kur mylėja…
Vėjs tik puč per lauką dyką
Paskui sapną. Bet nespėja…

Ar tai buva, ar sapnavas –
Žiemgala – už žemes gala…