Vilkija

Artinasi naktibraiža
Du pulkai žuvynojų kirų
Prasklendžia visai prie vandens
Trumpas lietus
Netrukus užklumpa tamsa
Nuo kranto šokinėja bebrungiai
Azartiški Vilkijos žiburiai
Kaži kur skamba diskanas
Prie upės sustoja automobilis
Jo girtos šviesos vaiduokliškai brėžia Nemuno paviršų
Du lentpjūvės žibintai lydinėja
Iš miestelio
Krantų nebsimato
Po trijų ima taupiai švisti


P. S.
iš karto parašau paaiškinimus komentatoriams mylimiems. 2006 vasarą plaukiau valtele Nemunu nuo Kauno iki Jurbarko. Nesustodamas pasroviui irklavau penkiolika valandų ir tie paukščiai prasklendė virš vandens gausiu būriu, labai keistai rypuodami. Nežinau, ar tai pastovus žuvėdrų ritualas, gal kad nulijo... nes 2007 vasarą vakare, nei naktį to nepavyko stebėti. Naktį itin keisti miestelio garsai virš upės, jokiam filme to neišgirsi, tai verta bent kartą gyvenime išgyventi, nes nupasakoti neįmanoma, koks tai neyprastas garsas. Vaiduokliškas itin. Naktį išvirtau sušalęs ir vos gyvas aukštam krante visiškoje tamsoje, nepavyko sustirusiam susikurti laužo, tai susisupau į miegmaišį ir užmigau. Ryte sušildė saulė ir buvo ydomu tirti, kur čia dabar atsidūriau, nes pusę nakties irklavau be perstojo ir krantų nesimatė..... tą vasarą dar bijojau bebrų