antikristus

atvažiavom ir sėdom prie to paties keturkojo.
vienerios lūpos prabilo maldai, visos kitos pynė regėjimus:
kas bučinius slapčiomis, kas sniego trūkumą,
manosios nebyliai iškvietė angelą.
jis įsipynė kalbančiojo plaukuose ir stengėsi jį peršnabždėti:
-per kalėdas reiktų išsižadėti betkokios tikybos,
pasiėmus kastuvus išsikasti mišrainėse mylimuosius...


mane rado prigludusį prie silkės,
ėdžiose,
bet aš buvau ne Jis,
tad paliko...