Rašyk
Eilės (72022)
Fantastika (2158)
Esė (1686)
Proza (10315)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 18 (1)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Bent kartą gyvenime prieini tokią ribą, kuomet išdrįsti savęs paklausti: “Kodėl aš jaučiuosi toks vienišas, nors esu tarp žmonių? ”…Ir supranti, jog atsakymo negali tau suteikti niekas aplinkui, išskyrus patį tave. Ateina suvokimas, jog visa, ką darai, tėra muilo burbulas, kad esi šiame pasaulyje tam, jog padarytum kažką svarbaus, kažką tokio, ką pajustum visa savo siela ir čia nebeliktų kategorijų – tu gerai jautiesi, jautiesi pakylėtas…jausmas turėtų būti pilnesnis, kada net nesuprasdamas žmogus pakiltų virš gyvenimo ir viso to, ką jis  kartais taip šaltai ir beprasmiškai pateikia…Tikiu, jog sunku suprasti žmogų, kuris, turėdamas šalia artimus bei širdžiai mielus žmones, jaučiasi blogai ne tuomet, kai jie greta, bet tuomet, kai jų nėra. Visi pagalvotų, kad tai dėl to, jog jų trūksta, tačiau esmė yra visai kita. Esmę padiktuoja pati realybė. Džiaugiesi esąs šalia žmonių, tačiau vienišumo jausmas viduje verčia vis dažniau užduoti klausimus sau: “Ar tu apskritai suprasi, koks tavo vaidmuo šiame gyvenime? ”. Ne tokie tampa svarbūs pinigai, gera buitis, ateities planai, susiję su karjera…Tiesiog kažkas viduje prašo prabilti apie save ir išreikšti tai žodžiais. O gal tiesiog noras sužinoti, jog nesi viena apie tai susimąstanti…Kartais net dienoraščio nepakanka savo mintims nusakyti, ir tuomet, kai visiškai nesitiki, pasirodo ženklai, kurių iš pradžių nesupranti, tačiau pasijutęs nusiminusiu tavo sąmonė juos iškelia į paviršių ir tada suvoki, jog būtų buvę geriau, jeigu būtum juos supratęs iš pat pradžių. Tačiau kas iš to, jeigu ženklus pagauni, tačiau bijai veikti? Trūksta ryžto, manyčiau…Ir dar dėl to, jog mažai kas tave supranta, todėl tai vėlgi stabdis. Labai norėčiau, jog gyvenimo kryžkelės pasirodytų, tačiau tu pasirinktum savo noru, o ne kitų verčiamas ir kad esminius dalykus  suptrastum iš karto, o ne atgaminus praeities įvykius…Dėl to bijau, kad savo kelio gali niekada ir nesurasti arba prasilenkti su juo…Bet visgi, manau, kiekvienas suras tai, dėl ko verta gyventi… Ačiū Jums visiems, nes galbūt Jūs ir esate prasmė…

- Greta…
2007-12-22 15:14
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2008-01-02 16:52
Mortta
ačiū reikėtų pasakyt. Tuštoka.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą