vazoninio jausmo auginimas

Pameni, sėjai jas vasara...
Sėklos buvo gražios –
atrodė sveikai ir patraukliai...
Kai šaknys netilpo jau žodžiuose
Persodinom mano sielon jas jaukiai.
Buvo laistomos daug kart per dieną
įvairiomis jausmų trąšomis vis palepindavom
Išsišakojo, iškerojo, pražydo
Vaisius subrandino,
tada mes ilgai jas vakavom
Paskui prabėgo daug laiko
Tu prabėgai… žiema atėjo
(ji slapta nekenčia vasaros)
Liko daug stiklainių
Taip ir valgiau dar ilgai
savo namines ašaras...