taip negalim kitaip

pradedam naivūs
lyg melas,
kuris išaiškės jau poryt,
          o pirmo atolo sulaukę
          skubam savo tiesas išganyt

ne save keičiam –
artimą savo,
kad būtų geriau nei kiti,
          bet mūsų kiekvieno vienatvė
          gyvena visai netoli

patys perskeliam
savo likimą
dėl balanos aistrų židiny
          tik peleno skonį pažinę
          nustembame: „tu išeini“?