Per ūko ir rūko artumą,
per upę nusėdusią naktį
brendam basi – taip būna,
ir būna – pasimeta raktai
nuo tavo akių skaidraus veidrodžio,
kurs nardo po degančią praeitį,
po upę lyg skersgatviais – klaidžioja
ir skausmą it piktžoles ravi.
Per oro ir voro tinklainę,
per ribą nugarintą vėjo
žengiam basi – vien klaidos,
čia žingsnių per daug pritrepsėjom.
Iš temstančių Grįžulo ratų,
kur durys į erdvę išmainomos,
iš rimstančio miesto ir gatvės –
pakilo gyvenimų kainos.


Valiuta_minus





