Čia tardomi jūreiviai,
matę naktigonėsę šmėklas,
paliegusius veidus dengusias senes
ir juodžiausias naktis mirtingųjų saloje.
Sau ramybę pasilikęs,
kurčias pastorius vis dar laukia prabylančio Dievo,
nors varpų skambėjimas
užgožia net pasaulio šnabždėjimą.
Čia vyrai dėvi ilgus sijonus,
po marškomis pasislėpę skanduoja drąsą
ir maitina gyvenimą baime.
Nebelieka rytojaus
ir po truputi balose skęsta jūreivių žmonos.
Čia tik tiltas,
tarp šviesos ir tamsos...