Už Lango

Kelią į laisvę uždengia langai
O už jų lyja lietus amžinai
Bet vieną dieną langai atsivers
Ir ilgai slėpti sparnai vėlei pravers...

saulė nušvinta ir langai atsiveria...
Pirmą kartą matau dieną - šviesią, tikrąją...
Išskleidęs sparnus kylu aukštyn
O pakilęs - krentu lietumi žemyn

Nuo žemės šviesos nematau...
Tik lietus prausia mane vis šalčiau...
Deja negaliu grįžti už savo lietingų langų
Nesu angelas. O net jie negali grįžti į dangų...

Tik dabar supratau, kad esu tikras
Iš pradžių lašėjo lietaus lašai... O dabar laša kraujas...