Sea

Jūreivio batai mano uoste.
šlavėjo kvapo neužuost jam.
plonu kartonu pridengiu jo ašakas
kaip ir kiekvieną popietę užmiega jo žvynai.
nusigraužęs pirštus iki pat alkūnių
jo palaidinės dryželis
į kiekvieną bangą vis ruošias šokt
bet neišdrįsta.
o kepurę jo nejučia pati pasimatuoju
piktai šypso į mane jo akiniai tarp kriauklių.
bet pačio jo čia šiandien nesimato.
ir antys jo kažkur žiemot išskrido.
„nelauk, švytury, jo šiandien,
mariose skandina laiškus“
matyti net iš ten
kaip belaukdamos užsnūsta mano lempos.