Būti... keliauti, juk kelionę įtakoja buvimas. Minkštutis pasaulis jaukiai nutupia tau ant peties... o vis neramu, neramu gal ramybė dovana nemirtingiesiems? užčiuopęs jaukią minutę tirpsti nežinomybėj.
Keliauti, ir dar kart keliauti, čtai čia ir atsiveria esmė buvimo. Kalnas paskesta, tavo pasauliuos, belytės mintys glamonėja tavo pasamonę. Sielos rankšluoščiai nuplauna beprasmybę. Ar nuplauna? Tylus medis isikimba į tavo vasaras, aprauda tavo nuliūdimą. Nuliūdimą? Nuliūdimas kaip malonė įsėlina i tavo jaukų buvimą...
Ššš girdis baimė, mėnulis gigantiškai kepėstuoja tavo pasauliais....
Ššš