Rašyk
Eilės (78096)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 5 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Šiais visuotinės tolerancijos ir švietimo laikais visažinių senovės socializmo bobučių-vaidilučių nuostabai (“prie ruso ir pagalvojus nebūčiau“) ar nelaimei turime ne tik sąlyginai tuščias pinigines ir pilnas parduotuvių lentynas, bet ir nuostabiai subtiliai kosmopolitiškus berniukus ir daugialytes mergaites. Kada sužinome, ką mylėsime?
Vaikas savo lytį suvokia trečiaisiais-ketvirtaisiais gyvenimo metais. Mergaitės mėgsta rožinę, o berniukai - mėlyną spalvas. Geros mergaitės nesimuša ir nesikarsto medžiais, o dideli berniukai - neverkia. Taip, šitai tikrai sužinome. Ir dar sužinome, kad po lova gyvena vaiduoklis ir jei nepribaigsime košės, mama atiduos ana tam dėdei. Kada atsirenkame, kas tikra, o kas ne? Tikėjimas Kalėdų seneliu - juokingai lengvas apsisprendimas, palyginus su tuo, kaip gyvensi, kokius draugus rinksies, kas būsi ir ką mylėsi.
Dar aštuonerių metų vaikučiai purtosi svetimų prisilietimų, berniukai mergaites laiko kvailomis, mergaitės berniukus - žiauriais ir nieko nesuprantančiais. Ir vis dėl to po kelerių metų mergaitės pradeda dažytis, o berniukai - kreipti į jas dėmesį. Kodėl? Kodėl nesibaigiančiais kasų tampymais nusivylusios mergaitės nenusprendžia atsisukti į vis patrauklesnėm tampančias savo drauges? O berniukai - į puikiai juo suprantančius draugus?
„Kaip būtų lengva, jei būtum vyras“ - visą ankstyvąjį paauglystės bjauriojo ančiuko laikotarpį kartojo geriausia mano draugė. Ir nė vienai nešovė nė viena netyra mintis. O atrodo, kad mama niekada nekartojo, kad turiu matyti tik berniukus. Ir vis dėl to, tik juos ir matau. Beveik visos Marijos žemės gyventojos mato. Ar tai lemia tik visuomenė? Biblija? Dievas? Gamta? Pasąmonė? Priešiškos visuomenės grupuotės, rengiančios Didžiuosius Sąmokslus?

Vasara. Stoviu prie medinio namelio sienos, vietomis nusilupusiais dažais. Laukiu. Pajūris, brėkšta aušra, drebu. Striukė lyg ir šildo, bet drebulys virpina iš vidaus. Pro namelio langą, kol kas tapusį durimis, išlenda Ji. Šešiolikmetės visada apsvaigusios - nuo meilės, pojūčių, nuobodulio, šalčio, gėrimų ar oro - tiesiog, visada. Atsistoja visai šalia. Tylime. Keista. Iš peleninės ant palangės smilksta dūmas. Dangus, ir tas kažkoks nuobodus.
  - Ar paliksi mane vieną su juo? - Ji taip arti manęs. Jaučiu jos kvėpavimą. Ką ji daro? Siaubingai drovu, atrodo, kad stoviu nuoga. Ji taip arti. - Nors trumpam. Ar nepyksti? - Ji dar arčiau. Jos lūpos ties mano kaklu. Jaučiu jos kvėpavimą. Pasimetu. Mano pačios nuostabai ir siaubui, tai jaudina. - Ne... m?.. - Nutyla, lūpos paliečia mano kaklą.
Tik sekundei. Trumpai, beprotiškai trumpai sekundei. Iškart atsibundu. Pasidaro nepatogu, nemalonu, neteisinga. Mano kūnas skirtas ne moteriai, toks švelnumas man netinka. Ji atsitraukia. Lėtai pasilenkiu ir paimu savo kuprinę.
  - Sėkmės. - Nusišypsau. Mes abi suglumusios. Nusprendžiu, kad pusės to nebuvo (man būdinga situaciją galvoje pakeisti, užbaigti ir ištobulinti) ir tai tiesiog labai tikroviškai įvyko mano galvoje. Apkaltinu savo kažkokiom keistom fantazijom. Kas ten ir žino.
  - Ačiū. - Nusišypso. - Žinai, kur eisi?
  - Surasiu.
Lėtai leidžiuosi gatvele. Girdžiu, kaip ji lipdama užkliūna už peleninės ir ši sudūžta. Pagalvoju, kad lėtumas tinka prie mano kūno. Nueinu į mažą menininkų skulptūromis papuoštą parkelį. Prisimenu tik, kad baisios išvaizdos bomžas prašo manęs rūkyti, o bandydama išsitiesti ant suoliuko (pažiūrėti keistai šviesiai niūraus dangaus, panašaus iš ką tik vėmusį žmogų - išvalyto, tačiau nesveiko) į kuprinės užsegimą nusilaužiu nagą, kuris dar ilgai erzinančiai skaudėdamas neataugs. Tikriausiai judaizmo amžinų tradicijų ir susikaustymo tvarkos šmėkla siunčia man bausmę.

Kada pasąmonė, o gal kūnas sugalvoja, kieno prisilietimų nepriims? Nežinau, ar verta pavydėti biseksualams - žmonėms, neturintiems orientacijos. Arba turintiems net dvi. Viena vertus, potencialių giminingų sielų padvigubėja. Kita vertus, paieška išsiplečia dvigubai - a lifetime could be not enough. Nežinau ir, ar turiu teisę teisti tuos, kurie ne tokie kaip aš. Man tikiausiai mylėti tokius reikia. Tik įdomu, kaip vyras gali atsisakyti moteriškos odos švelnumo, linijų, linkių... Velnias, moteriškas striptizas MAN gražesnis už vyrišką. Kaip gali vyras viso to, skirto jam, atsisakyti? O moteris? Vietoj šilto, didelio glėbio, stiprių kūno linijų, tvirtų, ilgų pečių, nuostabių, vyriškų rankų, pasirenka ją, tokią panašią į tą, esančią veidrodyje. Iš mano apžvalgos bokštelio tokie didvyriai net panašūs į drąsiuosius vienuolius, pasiryžėlius kažko atsisakyti visam gyvenimui.
Tikriausiai svarbu yra mylėti. Argi svarbu, vyras tai ar moteris.
2007-12-10 00:30
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 12 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-19 16:30
fintas
patiko pasakojimo nuotaika, o dėl ko ginčyjamąsi ne tiek svarbu.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-17 00:13
driezas
sklandziai isdestyta, bet manes neitikino. juk po velniu as archaiskas padaras:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-10 23:53
usb
usb
"išguldyta" sklandžiai.  Man, kaip heteroseksualui (priklausau mažumai, kaip  tenka suprast iš current fashion action visur) -  tema šiaip sau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-10 21:59
BAIBA
ilgų pečių...hm
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-10 17:04
begemotas
jo, šiandien panašų skaičiau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-12-10 16:41
Mūza Maja
aktualus.užskaitau. bet sakiniai pas tamstą vietom tai trilitriniai (buvo). in general - vis dar svarstau, ar tikrai tai - pasirinkimas.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą