Tu kažkur begalybėj -
aš tavęs nematau
vos suradus šešėly,
aš sau širdį taisau.
tyliai beldžia į langą,
nepabūgus viltis,
tarsi mirštantis paukštis
vos alsuoja naktis.
tu kartoji man vardą,
kurio negirdžiu,
nes per dūžtančio smėlio pilis ateinu...
ir nebyliai
tau amžiną kelią pinu
eik juo tyliai.
Balandžio širdies plakimu.