Kai slyvų kompotą
valgydama galvoju
apie gražų gyvenimą
ir praryju slyvos kauliuką
netyčia išdygsta manyje
keistas augalas
nors turėjo išdygti slyva
su spygliukais aštriais
ir baltais nekaltais žiedeliais
sukeroja modifikuotas apynys
ir vietoj auksinių spurgų
apsikaišo bokalais alaus
dar po vieną...!
sušunka kažkas
ir jau sėdi linksmu rateliu
laisto putom baltom
mano staltiesę naują, gėlėtą
o supykt, išvaryt negaliu
nes jau įbedė kartį lazdyno
juk apyniui vyniotis derėtų
ir prieš dvyliktą linki visi
derlingų metų, derlingų...
graudinuos ir verkiu
apkabinusi slyvų kompoto stiklainį.