Beprotybė su tikslu

Ir toks beprotiškas lietus
Dangus, vien mums pagimdęs vėją...
Šalia - tik akys, ne žmogus
Menu kaip tyliai jas stebėjau...
Kažkas sudegs,
Susmilks,
Surūks
Ir vėl kažko toj vietoj trūks...

Ir ta pasiutusi tyla
Kurioj užmigęs slepias laikas.
Ir virš tavęs, visai šalia
Nematoma verkiu lyg vaikas...

Vėl dusliai suskamba varpai
Jų dūžiai reiškia - "baigės"
Ir po akim, ir akyse - tu nematai,
Bet tirpsta sūrios trapios snaigės...

Jei atsisuktum
Arba jei laikas būtų neatėjęs
Jei patikėtum,
Kad liūdesį pagimdė vėjas...
Jei širdys plaktų daug greičiau
Ir nesustotų...
Tada gyvenimui ir mano
gyvos
rankos
dar paplotų...