Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Tu jau nebegali viltim pradingti,
aš  neišmokau dar tavęs paslėpt.
mes romiai stovime nakty lyg tiltuos,
ir nebemokam nuo savęs pabėgt.

aš negaliu tavęs net paskandinti,
nes upė auštant kaip mirtis graži,
neištrinamas, sausas, vėju dygus
į mano sąžinę pro tylumą  lendi.

dabar tu - mano melo brolis,
dar vienas rytas - tilto tuštuma,
tu - atvaizdas...
Tokiom naktim banguoja
lyg priekaištas išaušusi tyla...


P>S> Kai stovime vieni pasaulio naktį,
        Dar kaip vaikai nemokantys mylėt,
        Šalia atsiveria tyla lyg begalybė.
        Tereikia ją pamilus patylėt...
2003-07-17 22:42
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 22 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2003-11-30 17:22
fryla
nebrasysiu nieko. jokiu komentaru. nes viska pasakiau
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-18 11:37
Stiglu
mhm.. patiko ir man;)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2003-07-18 00:18
Haldir
Perskaiciau vien del pavadinimo [ optimistiskai nuteikia ] :)) geras, patiko.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą