Na ir ką prasideda:
Aš kaip nendrė sumerkiu savo plaukus į pageltusį jūros vandenį
Ir patylomis trauklapiais geriu sulą, pulsą, gyvenimo ritmą,
Net beformiais nežinomybės lašais bėgioju laiptais – pirmyn atgal, pirmyn atgal, pirmyn atgal...
Kol pilnatis užtraukia sukvapį jūros vandenį ir aš taip lieku merdėti gyvybės druskoj