Svaja

Iš kasdienybės liūno šalto,
Naktų tiek praleistų be miego,
Akių nedrįsau aš pakelti
Į tavo nekaltumą mielą…

Tegul aš purvinas beveidis,
Į tavo sodus įsibrovęs.
Keliai mane čionai atvedę,
Matyt Aukščiausiojo bus noras.

Aš nusiprausiu, atsigersiu
Tavo minčių skaidriam šaltiny,
Tiek kartų mano susapnuota
Svajonė pildos paskutinė…

Ištiesi savo šiltą ranką
Kaip duonos kąsnį alkanajam.
Už šią širdies dalelę menką
Ištarsiu tyliai tau – Dėkoju.