pasižadėjimas išvykti

būdamas šviesaus proto ir
manydamas kad delnuose turiu savo laiką
neužrašau palikimo bet prisižadu:

pasodinti obelį ant namo griuvėsių
nuo obels kris lėkštos metaforos;

ieškoti kelio į Niekur žvaigždėlapiuose
jis surandamas kai pradedu

klaidžioti beprasmiškai paskui sielos polėkius
lyg žvėris po labirintą;

teigti vis trumpėjantį buvimą
iššifruotą iš rudens korifėjo įnagių;

atsisveikinti per telefono skambučius
aidinčius morzės kodu iki uždusimo

ir galiausiai:

mirti sąmonėje to saulėlydžio
kuris neprisiima nei vienos
vienatvės.