thicker than water

durų vyniotinis su rankenomis
ir dviem akimis
akligatvis suplėšytam žvejui
ir briaunuotai viskio stiklinei
padėtai ant mažo stalelio
greta ponios vardu
Nezah lovos

žirklės savo beprasmiais čiaukšėjimais
atveria skrynią
be raktų
be dailių
iki skausmo pažįstamų
mažyčių raktelių
kurių net egipto princai neįstengtų paneigti
vėlai naktį užklupti savo guoliuose

mes sėdėtume kažkur
anapus tylos
ir sektume tylos pasakas
susidedančias iš pitonų
kažkas mus priverstų staiga krūptelėti
ir mirštant paskutinei
nakties sekundei
į jos kūną įsimestų
juodieji
pelėsiai

tie patys taikūs nesugaunamieji
kurių visas miestas laukė kelis šimtus metų
degindami paskutinę menorą
degindami paskutinio varpo skambėjimo
džiaugsmą

dvokiančiu benzinu
negailestingai išprievartaudami
visa tai
kas mums turėtų tapti brangu
jei būtume kitoje vietoje
jei būtume dėlėmis aplipę
kelio rodyklės

dailūs vėžlių palikuoniai
pamažu ieškantys naujos vietos
padėti
savo kiaušinį
kurį rytoj aptiks šmaikštus berniukas
ir sudaužęs
ras masę
iš durų
iš perregimų durų

ir keps kiaušinienę
bet iškepęs pats taps
burtininko taikiniu to paties tamsos
krūmokšnio
kurį kažkada minėjo senuose vadovėliuose
kaire ranka rūpestingai nusiimdami galvas
ir jas vėl užsisėdami apverstas
kaip kad visuomet rudenį būna
su liūdesiu

kaip kad
visuomet yra sekundės
visuomet yra
titnagas
joms įskelti